Apie anodavimą
 
Švarus aliuminis gana atsparus korozijai, tačiau gaminiams iš komercinių pramoninių aliuminio lydinių su kitais metalais, gerinančiais šių lydinių mechanines savybes, reikia papildomos paviršiaus apsaugos. Tuo tikslu gaminiai iš aliuminio lydinių dažomi, pasyvinami, dengiami galvaninėmis metalų dangomis. Bene labiausiai paplitęs gaminių iš komercinių aliuminio lydinių apsaugos nuo korozijos būdas, taip pat kur kas pagerinantis paviršiaus mechaninį atsparumą, atsparumą dilimui, leidžiantis plačiu spektru keisti gaminio estetinį vaizdą – paviršiaus faktūrą, spalvą, šviesos atspindžio koeficientą, yra anodavimas.
Anodavimas – paviršiaus elektrocheminio oksidavimo procesas, per kurį metalo (pvz., aliuminio, titano, tantalo) paviršiuje suformuojamas metalo oksido sluoksnis (danga). Dangos savybės priklauso nuo dengiamo paviršiaus paruošimo, lydinio sudėties ir technologinio proceso parametrų: elektrolito prigimties ir jo komponentų koncentracijos, temperatūros, perėjusio krūvio kiekio, jo srauto stiprumo.
 
Aliuminio anodavimo specifikacijos ir standartai
 
Egzistuoja daug dokumentų, kuriais reglamentuojamos anodinių oksidinių dangų charakteristikos, savybės, patikros metodai, naudotini lydiniai, jų paruošimo anoduoti procedūros: MIL-A-8625 (JAV), ISO 7599:2010, ISO 10074:2010, savo standartus turi tokie koncernai kaip „Ford“, GM, „Volkswagen AG“ ir kt. Tačiau nė viename standarte pats technologinis aliuminio anodavimo procesas išsamiau neapibūdinamas, tik konstatuojama, kokios turi būti galutinės dangos savybės.
Standarte MIL-A-8625 išskiriamos šios anodavimo specifikacijos, priklausomai nuo naudojamų medžiagų ir technologinio proceso:
 
I anodavimo tipas. Anoduojant dažniausiai naudojama chromo rūgštis, tačiau leidžiama naudoti ir kitas mineralines ar organines rūgštis bei jų mišinius. Plona 3–5 µm danga skirta gaminių apsaugai nuo korozijos. 
 
II anodavimo tipas. Anoduojama sieros rūgšties tirpaluose. Formuojamos dangos storis 5–25 µm. Dangos pasižymi didesniu atsparumu trinčiai negu I tipo dangos, lengvai dažomos organiniais ir neorganiniais pigmentais, todėl charakterizuojamos kaip antikorozinės ir dekoratyvinės dangos.
 
III anodavimo tipas. Anoduojant naudojamos mineralinės, organinės rūgštys arba jų mišiniai, dangos storis siekia iki 150 µm. Šio tipo dangos pasižymi didesniu mikrokietumu, viršijančiu austenitinio nerūdijančiojo plieno kietumą, jas po anodavimo galima mechaniškai apdirbti, todėl jos vadinamos funkcinėmis dangomis, o pats anodavimo procesas dažniausiai vadinamas kietuoju anodavimu.
 

 

Aliuminio anodavimas